- bliurė
- 1 bliùrė sf. (2)
1. Trg skystas purvas, purvynė (rudenį, pavasarį): Dabar pati bliùrė Up. Didžiausias bliurès ant kelio prilijo Vdk.
2. viduriavimas: Virė košę su lašiniais ir įdėjo taukų, ir apniko poni bliùrė, varė tankiai lauku Vvr.
◊ į bliurès išeĩti nušnekėti: Berokuodama ana į bliurès išeĩta Dr.
Dictionary of the Lithuanian Language.